"Bestiarium marinum - animuota kolekcija" yra šiuolaikinis bestiariumas, kuriame atskleidžiama Baltijos jūros faunos drama ir tyrinėjama mūsų visuomenės būklė. Bestiariumą sudaro miniatiūrinės silikono lėlės, vaizduojančios Baltijos jūros padarus, aiškinamieji tekstai, kuriuose mokslinė informacija perauga į šmaikščius šūkius ir animuota vaizdo projekcija.
Bestiariumas sukurtas bendradarbiaujant su Lietuvos Jūrų muziejumi, suteikusiu išsamią informaciją apie Baltijos ekologines problemas bei rūpimus faunos atstovus. Konsultacijos, pokalbiai, medžiagos tyrinėjimas ir gyvūnų stebėjimas Jūrų muziejuje paskatino susitelkti į aktualią`nūdienos Baltijos problemą: bręstantį konfliktą tarp ruonių ir žvejų.

7–ajame XX amžiaus dešimtmetyje pilkųjų Baltijos jūros ruonių skaičius buvo nukritęs iki pavojingai žemo lygio. Tačiau šiuo metu stebimas spartus ruonių populiacijos atgimimas. Dėl to Suomijoje ir Švedijoje buvo atšauktas jų medžioklės draudimas. Ruonių ir žvejų konkurencija dėl žuvies animuotame bestiariume perauga į esminę trintį tarp jūros padarų ir žmonių. Trintis vizualizuojama sugretinant jūros būtybių ir žmonių kūnus. Animuojant jie verčiami liestis gamtoje neįmanomais būdais, suartėti, glaustytis švelniai ir aršiai, glamonėtis arba skriausti vienas kitą. Taip atveriama trintis tarp skirtingų pradų, nepasotinamo žmogaus smelkimosi į svetimas teritorijas brutalumas.

Bestiariumo personažai sukurti sekant gamta ir yra panašūs į savo prototipus: Baltijos pilkąjį ruonį Halichoerus grypus macrorhynchus, šakotaūsį vėžiagyvį (Cercopagis pengoi), menkę (Gadus morhua callarias), gyvavedę vėgėlę ir jos mailių (Zoarces viviparus). Kiekvieno personažo biologiniai ypatumai bestiariume pavirsta šiandienos visuomenėje vykstančių procesų metaforomis. Pavyzdžiui, agresyvusis šakotaūsis. Tai invazinė rūšis visai nesenai atsikrausčiusi į Baltijos jūrą iš Kaspijos laivų balastiniuose vandenyse. Dabar, išstūmęs vietinius vėžiagyvius, šakotaūsis sudaro 50% viso planktono. Kaip antro plano veikėjai sukurti jūros ešeriai (Sebastes marinus), brėtlingiai (Sprathus sprathus balticus), šlakiai (Salmo trutta trutta).

Pradinis sumanymas buvo kurti tik Baltijos fauną primenančius personažus. Tačiau, idėjai vystantis, buvo sukurti ir žmonių kūnai. Animacijoje jie buvo reikalingi kaip priešprieša vandens gyviams. Taip atsirado su jūros būtybėmis sąveikaujantys žmonių pavidalai - vyrai ir moterys iš nugaros, žuvies valgytojai, gimstantis žmogus, naras. Bestiariume pasirodanti undinė yra labiausiai kintantis pavidalas. Ji pasirodo kaip dainuojanti gražuolė ir užbaigia animacinį filmą kaip nepatrauklus miręs ir suiręs kūnas.

Personažai animuoti pasitelkus autorinę techniką: silikono lėlių judėjimas išgaunamas spaudžiant jas tarp stiklų. Iš anksto paruoštos trumpos judesio scenos nufilmuojamos aukštos kokybės kamera, vėliau jungiamos montuojant. Pozityve nufilmuotas vaizdas invertuojamas, taip gaunami intensyvūs spalviniai efektai.